išklibinti — iškli̇̀binti vksm. Dėl dantų̃ grieži̇̀mo protèzai gãli lūžti arbà iškli̇̀binti ẽsamus danti̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvyturti — 1 apvỹturti tr.; D.Pošk 1. apvynioti, apsukti, apvyturiuoti: Apvỹturk ir užrišk Skd. Atsukom tą tekinį, numoviom i apvỹturom su drote Lnk. Tokią mešką liuob padirbs, su virkštėms apvỹturs i su atvarslais – i ta meška eis Ms. Avikailį iškaiš – … Dictionary of the Lithuanian Language
atklibinti — atklìbinti 1. tr. išjudinti, iškrutinti, kad nebesilaikytų vietoje: Atklìbino jis koją stalo J. Gelžies rikius nu laivo atklibinti galėjo S.Dauk. Atklìbintas dantis, greit iškris Šts. 2. intr. ateiti pamažu, atšlubuoti: Aš čia ne dėl pinigų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgližinti — 2 išgližinti tr. išklerinti, išklibinti: Išgližinsi stakles, nelaipiok ant staklių Dr. gližinti; išgližinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iširbuloti — išìrbuloti tr. išklibinti, išjudinti: Nekask daugiau – man baslį išìrbulosi Skp. irbuloti; iširbuloti … Dictionary of the Lithuanian Language
išjudinti — išjùdinti tr. 1. padaryti, kad išjudėtų, išklibinti: Aš išjùdinau iš šaknų kelmą J. Išjudino savo sustingusius sąnarius J.Balč. Prigruzinom (prikrovėm) ratinį, kap išjùdint? Nč. | refl.: Kai dirbu, tai aš išsijudinu, man lengviau Skr. Vyrai… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškikinti — iškìkinti tr. išjudinti, išklibinti: Jau an mūs mokytojos visi gula, – matyt, ją greitai iš čia iškìkys Dsm. kikinti; iškikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išklaipyti — tr. 1. kreivai numinti: Batus vaikas išklaĩpė belakstydamas J.Balč. Tu išklaipeĩ čeverykus, batus, t. y. iškleišei, nukreipei J. Neišklaipyk užukulnių! Kp. 2. pakeisti formą, iškreipti, padaryti kreivą, iškreivinti: Pro cilindrinius stiklus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išklebečioti — išklẽbečioti tr. Š, išklebečioti BŽ486 išklibinti, išjudinti, išmataruoti, iširbuloti. | refl. Š, BŽ486. klebečioti; atklebečioti; išklebečioti; užklebečioti … Dictionary of the Lithuanian Language
išklederuoti — išklèderuoti 1. tr. išklibinti, iškraipyti: Neduok vaikuo dviračio: išklèderuos, kad ir pats nepavažiuosi! Skdv. | refl.: Tas peilis labai išsiklèderavęs, netinka drožti Alk. 2. intr. išvažiuoti išgverusiais ratais: Kur dabar išklèderuoji… … Dictionary of the Lithuanian Language